BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

mano tėvas begemotas

2019-06-21 parašė boya

visi juk kažką žino apie tėvą.

visi juk jį turėjo.

na, gal ne visi.

na, net ir tie, kur lyg turėjo, gal ne visai turėjo.

o ar kažkas kažką išvis turi?

ar tėvas turėjo mane, ar aš turėjau tėvą?

ar gal tėvas turėjo televizorių? pakelį cigarečių? pečių?

gal tėvas net ir nieko neturėjo.

norėjo? taip, norėjo -

valties, ferario ir sovietų sąjungos griuvimo.

gal ir nenorėjo, bet štai taip išėjo.

gal tėvas gėrė. gal išėjo.

gal jis ne tavo tėvas.

gal ir pakalbint nemokėjo.

bet norėjo.

ir aš norėjau.

per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau.

ašaros, ne sviestas.

tėti, man mašina užgeso.

čia aš, autostradoj, gal gali ateit?

tėti, duok truputį pinigų.

tai kiek reikia? tai kiek gali, tiek duok

tėti, o kodėl tavo tokios didelės akys?

o kada grįši, tėti?

ar tikrai?

ar grįši?

Rodyk draugams

I AM BORING

2019-02-24 parašė boya

Mano terapeutė sako, kad jeigu reikėtų rinktis sutrikimą, ji taip pat rinktųsi būti neutoriku, kad neurotiku būti - tai geriausia, kaip žmogus gali būti sutrikęs.

Skaityti toliau »

Rodyk draugams

Mama kalė su šuneliu

2018-09-12 parašė boya

O jei gimsti bahamuos ar kanaruos

Tai kas tau rojus?

Skaityti toliau »

Rodyk draugams

tuščiaviduris

2018-04-14 parašė boya
jeigu paveikslas, tai davinčio
jeigu laikrodis, tai šveicariškas
jeigu būt žymiu, tai tik jėzumkristum
čia kaip gyvent Lietuvoje -
už indiją tikrai geriau, bet buvom mes ir Švedijoj, ir meh mums čia
Skaityti toliau »

Rodyk draugams

aš mesijus

2017-12-09 parašė boya

aš mokslininkė

aš psichologė

aš gidė

aš influencerė

aš melomanė

aš visa ko ekspertė Skaityti toliau »

Rodyk draugams

nu, pasakok

2014-03-16 parašė boya

mano personažas yra toks, kuris visada turi kažkokių nuotykių ar stebėjimų istorijų.
tos istorijos yra sukaltos, dažniausiai kurioziškos ar bent juokingos.
aš nustoju vaidinti pasaulyje ne tada, kai nedalyvauju feisbuke, o tada, kai nebėra istorijų.
o jų esti gausiai ir aš džiaugiuosi, nes vieno gyvenimo būtų maža, jei negalėtum išgyventi aštuoniasdešimties vienukart.

aš švytuoju tarp dviejų polių: kontrolės ir laisvės, artumo ir atsiskyrimo, rutinos ir pasimetimo laike, paslapties ir atvirumo,
tarp ‘taipreikia’ ir ‘betnorėčiau’.
neužsibūnu viename gale ilgai - mane traukia priešingas. kuo stipriau įsismarkauju, tuo svaigiau būna galvoje. su tuo vėju ausyse puikiai gaminasi istorijos.

bet mes taip sparčiai augame ir tampame atskiri.
nesugavau momento, kuomet vaikai man pradėjo sakyti ‘laba diena’, o aš duoti mamai patarimų, kaip gaminti maistą.
ir tėvai mūsų neturi. niekad ir neturėjo, tik buvo gavę.
karksėjimai ‘tu mažiau galvok/būk paprastesnė/nevaidink čia protingos’ pildosi: išaugu iš alergijos kalbėti apie buitį, labai myliu vaikiukus - artėju prie supermama.lt forumo dalyvių (kurių negalima atskirti, nes visos kalba kaip vienas) tipo.

švytuoklė užsėsta

sapnavau, kad šokinėdama ant batuto, esančio po vandeniu, užsnūdau

Rodyk draugams

ramusis desperatiškumas. aš sau personažas

2014-01-15 parašė boya

po daugybes diskusijų apie saviraišką feisbuke, aš priėjau tokias išvadas - viešinamasi perdėtai šiais kraštutiniais atvejais:
1. kai tu labai fainas
2. kai tau labai vieniša
3. (neturiu pavadinimo, bet prie šito yra ir toks, po kurio raiška vienas like’as - jo paties)

KADRAS 1
kartą seniai, kai dar nebuvo maximos, provincijoje turėjome pramogą - eiti majonezingų submarinų į miestelio kampe esančią degalinę.
keliavome su drauge. procesą ilgino karštis, mes išalkusios, ėjom tylomis, kol įvyko toks dialogas:
-žinai, rodys Buką ir Bukesnį
-o kam tau?
-žiūrėt noriu

ir mes taip jautėmės. viskas taip ir buvo

KADRAS 2
po mažiausiai septynerių metų, mano rūsyje berūkant, su buka drauge kalbėjomės:
-kaip tu?
-gerai, daug skaitau
-ką skaitai?
-”šimtas metų vienatvės”

ir mes taip jautėmės. savaip, bet taip

KADRAS 3
iš bibliotekos parsinešiau kalną knygų. bandžiau nepradėti skaityti visų iškart, apsiribojau pravertimu. vienoje radau lapelį - dviračio taisymo ataskaitą su abiejų šalių kontaktais. savininkas buvo vardu Gediminas. aš parašiau jam žinutę:
“Labas, Gediminai. Radau pedsaku knygoje. Tikiuos, tau puikiai sutaise dvirati”
jis man atrašė:
“Dviratis dar vis sugedes;) o apie pedsakus knygoj nieko nezinau.”
tada aš nufotografavau knygą su tuo lapeliu, atrodė taip:

jau jaučiaus kaip beprotė,
tada pasileidau į mergaitiškus svaičiojimus, kas galėtų būti Gediminas, kokia suknele būčiau per mūsų verstuves (ha ha ha, ne), gal jis labai didelis ir rimtas vyras,
ir… neišsiunčiau MMS.

KADRAS 4
pradžioje maniau, kad mano vienišumo jausmo daugiausia kyla iš traumos, kad miegu viena.
galvoju, pasisiūsiu žmogaus dydžio, vyro formos plačiapetę lėlę, iš smulkių detalių teturinčią spenelius. medžiaga nesvarbu, svarbu forma.
estetikos viršūnėje.
o jei mūsų guolį aplankytų tikroji forma, ar beformis molis, aš savo vyrą pasodinčiau šalia ir versčiau stebėti, ar palikčiau tuščiomis akimis žiūrėti į lubas?
jis visada stovėtų tarp manęs ir kažko, kaip mirusių vaikų karsteliai stovi tarp gyvų vaikų ir jų motinų.
šiaip ar taip, lekalai jau nupiešti

p.s. mergaitės iš Konarskio gatvės (dėl suprantamų priežasčių) gauna neabejotinai daugiau gėlių negu kitos

Rodyk draugams

pasaulio sutvarkymas 1

2013-12-20 parašė boya

kiek daug ir kiek mažai yra jėgų.
man labai gražu, kad žmogus gali pavargti iki nugriuvimo, bet, gerai išsimiegojęs, vėl kilti ir toliau švaistytis. tada vėl nusikalti, išmiegoti, keltis ir eiti.
jėgas galima pakrauti, jos atsinaujinančios, neišsenkancios. jų daug kasdien. sąlyginai.

jėgų reikia gyventi. yra keli būdai, kaip leisti jėgas:

1. gali dirbti (pats blogiausias, savęs nešiojimas. jei taip leidi jėgas, niekam kitam jų nebelieka)
2. gali mylėti ir tobulinti arba nekęsti ir kankinti save. taip pat mokytis (”tiesos” nėra. “prasmės” irgi)
3. gali ieškoti meilės (čia įeina visa visa veikla, jei tai svarbus tikslas)
3.1. jei turi meilę, nieko nebereikia daryti, jėgos - tavo, bet kam, bet dažniausiai nepanaudojamos, nes, kai yra meilė, nieko nereikia
3.2 jei turi meilę, visas jėgas skiri meilei, bet negaila
4. gali mąstyti, kurti (dažnas, kai nebeturi valios ieškoti meilės; neįmanomas, kai dirbi)

5. gali neveikti nieko (antroje vietoje po darbo pagal jėgų sąnaudas)

p.s. egzistuoja miego antenos, jos veikia tokiu principu:
geresnis ryšys - kokybiškesnis miegas - daugiau įkrauta
p.p.s. atkreiptinas dėmesys į žodį “leisti”: lietuvių kalboje galima “leisti” laiką, pinigus, knygas - visi minėtieji prasmingi ir riboti. kaip ir, visgi, jėgos

Rodyk draugams

nepriklausomybė kainuoja: deduosi kuino akidangčius

2013-10-13 parašė boya

man atrodė, kad laisvė yra tai, kas tau duota, ko nereikia pirkti.
pasirodo, mokėti reikia.
pasaulis blunka

gyvenu miesto krašte, bendrabučio, priklausančio profesinei mokyklai, triviečiame kambaryje. mokausi. dirbu ‘kur miestas gyvas visada’. ir čia, ir ten knibžda tuščiagalviai.
o miesto gražūs žmonės…

šio periodo mano egzistencija susideda iš skubių, tuščių:
1. darbo 2. mokymosi 3. kelionių autobusu 4. kovos su savimi/ savęs kankinimo minčių.
stiprinu valią - neberūkau, miegu be pagalvės, blokuoju feisbuką, nevalgau papildomo cukraus, mėsos, daugiausia tik kruopas be druskos, laikau nugarą tiesią, laisvą galvos veikimo laiką mokausi, nešneku apie savo gyvenimą - taip atsikratau savigailos.

‘tik neužsisklęsk savyje’ - taip buvo skaudžiai taikliai pasakyta.
-ak ačiū, gerai. o tu kaip laikaisi?

iš tikro, žmonių tiesiog nereikia, kai neturi kuo dalintis, t.y., kai nemąstai.
ar tai aš šaunuolė, jei mąstymas - masturbacija?

mano kanalai su erdve kalkėja.

-kur tu, kosmosai?
-o tu kur?

ir aš suprantu visus, kurie praranda laisvės idėją: įsisuki į rutiną, pradžioje nekenti jos, vėliau tampa patogu, negalvoji, tam neturi laiko, tau nepatinka, ką veiki, bet neturi jėgų, drąsos sustot.
o kokia aš buvau idealistė. ir čia, tapdama realybe - ar judu į priekį, ar degraduoju?

“Gėlės skleisis, vys
Vėjas neš drugius, sniegus
Akmeniui vis vien”

CURED

Rodyk draugams

dirbk/pirk/mirk

2013-08-22 parašė boya

darbas gydo viską, išskyrus alkio ir miego troškulius.
tarkime, aš jau sveika - uždara naujoms idėjoms, mokslui, realizacijoms. mano sapnai nereikšmingi, nebeklausau muzikos, nemyliu vyrų. išvis, neturiu jausmų

mintys sutrumpėjo. kartais galiu jas jausti apsivijusias guminėmis virvelėmis: jos nebegali skrieti į erdvę, tik mažutį timpt padaryti. ir niekur nebeneša.

o kai dirbi tai ir gyveni, ar tik dirbi?
kam pinigai, jei viską išleidžiu savigailos-savilepos valandėlėmis po darbo?
kur jaunystės laisvė?

tokie vat timptelėjimai. dažniausi šia tema.
+apie vyrus(svarbu): jei nesirengi liestis su vyru, su juo išvis nereikia bendrauti.
nes jis norės. ir bus awkward, tik nevienodo stiprumo

Rodyk draugams