BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugpjūtis, 2013

dirbk/pirk/mirk

2013-08-22

darbas gydo viską, išskyrus alkio ir miego troškulius.
tarkime, aš jau sveika - uždara naujoms idėjoms, mokslui, realizacijoms. mano sapnai nereikšmingi, nebeklausau muzikos, nemyliu vyrų. išvis, neturiu jausmų

mintys sutrumpėjo. kartais galiu jas jausti apsivijusias guminėmis virvelėmis: jos nebegali skrieti į erdvę, tik mažutį timpt padaryti. ir niekur nebeneša.

o kai dirbi tai ir gyveni, ar tik dirbi?
kam pinigai, jei viską išleidžiu savigailos-savilepos valandėlėmis po darbo?
kur jaunystės laisvė?

tokie vat timptelėjimai. dažniausi šia tema.
+apie vyrus(svarbu): jei nesirengi liestis su vyru, su juo išvis nereikia bendrauti.
nes jis norės. ir bus awkward, tik nevienodo stiprumo

Rodyk draugams

velniam čia reikia

2013-08-11

“Viską ką mes sugalvojam tūkstantį kartų jau buvę” - rašė A.Marčėnas. nuo to ir sunkiau, ir lengviau - kaip pažiūrėsi. “Skiriasi gal tik detalės arba žiūrėjimo taškas”.
gera, kai dalykui būna sukurtas kūrinys. aš, sandėliuotoja ir kolekcionierė, ilgai galvojau, kaip kiekvienam procesui/įvykiui/situacijai reiktų sukurti po apibūdinantį kūrinį, ir nebereiktų šnekėtis. nes šnekėtis labai daug trunka. ir situacijų mažiau negu žmonių. ir viskas būtų sutvarkyta.

šiandien 8 kartus važiavau viešuoju transportu. nesirengiu nieko sakyti apie naująją sistemą ar jos sudarytojus. iš vieno miesto galo teko net tranzuoti, nes vienintelis autobusas važiavo kartą į valandą ir aš kaip tik papuoliau į tą plyšį. laimei, buvau su dėkinga balta suknele ir panašaus atspalvio plaukais. visą dieną vien važinėjau ir pasirašinėjau, o sutvarkiau tik 2 iš gausybės reikaliukų. nebrangus brangus Vilniau…
vaikystėj grožėdavausi teta, kai važiuodavome ‘tvarkyti reikaliukų’ - atvažiuoji, susitinki su kažkuo, duodi kažką, pasišneki, pasišypsai, ir reikaliukas sutvarkytas. važiuoji kitur. teta net turėjo ‘kyšių krautuvę’ - ten geros kavos, saldainiai, sūriai, vynai. neseniai pagavau save jau mokančią šitą socialinį žaidimą be didelių vidinių pasipriešinimų/gėdų/nejaukumų.
aš taip pykstu ant visuomenės kontrolės, bet vis vien žaidžiu: kaip reikia daryti, kokiai grupei priklausyti, reikia ir flirtuoti, vaike. ir išsišokančiujų nemėgstu. kita vertus, privalu rėkti tyruose, kad tave išgirstų ir pripažintų egzistuojančiu. ar gal ir šiaip pripažins? ir kodėl geriečiams nesiseka? viskas tikra ir viskas ginčytina.
bet esu tikra, kad net ir iš paskos eidamas miško takeliu, rasi savo grybą.

PLIUS, čia labai svarbu: aš supratau, kodėl vyksta autobuso ‘bet šiandien kaip tvanku’ pokalbiai:
žmonės iš tikro labai nori bendrauti, jiems niežti liežuvius ir spengia ausys, bet nelabai yra apie ką, todėl jie dainuoja, ką mato. ant šito žaido nebepykstu

Rodyk draugams