BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ramusis desperatiškumas. aš sau personažas

po daugybes diskusijų apie saviraišką feisbuke, aš priėjau tokias išvadas - viešinamasi perdėtai šiais kraštutiniais atvejais:
1. kai tu labai fainas
2. kai tau labai vieniša
3. (neturiu pavadinimo, bet prie šito yra ir toks, po kurio raiška vienas like’as - jo paties)

KADRAS 1
kartą seniai, kai dar nebuvo maximos, provincijoje turėjome pramogą - eiti majonezingų submarinų į miestelio kampe esančią degalinę.
keliavome su drauge. procesą ilgino karštis, mes išalkusios, ėjom tylomis, kol įvyko toks dialogas:
-žinai, rodys Buką ir Bukesnį
-o kam tau?
-žiūrėt noriu

ir mes taip jautėmės. viskas taip ir buvo

KADRAS 2
po mažiausiai septynerių metų, mano rūsyje berūkant, su buka drauge kalbėjomės:
-kaip tu?
-gerai, daug skaitau
-ką skaitai?
-”šimtas metų vienatvės”

ir mes taip jautėmės. savaip, bet taip

KADRAS 3
iš bibliotekos parsinešiau kalną knygų. bandžiau nepradėti skaityti visų iškart, apsiribojau pravertimu. vienoje radau lapelį - dviračio taisymo ataskaitą su abiejų šalių kontaktais. savininkas buvo vardu Gediminas. aš parašiau jam žinutę:
“Labas, Gediminai. Radau pedsaku knygoje. Tikiuos, tau puikiai sutaise dvirati”
jis man atrašė:
“Dviratis dar vis sugedes;) o apie pedsakus knygoj nieko nezinau.”
tada aš nufotografavau knygą su tuo lapeliu, atrodė taip:

jau jaučiaus kaip beprotė,
tada pasileidau į mergaitiškus svaičiojimus, kas galėtų būti Gediminas, kokia suknele būčiau per mūsų verstuves (ha ha ha, ne), gal jis labai didelis ir rimtas vyras,
ir… neišsiunčiau MMS.

KADRAS 4
pradžioje maniau, kad mano vienišumo jausmo daugiausia kyla iš traumos, kad miegu viena.
galvoju, pasisiūsiu žmogaus dydžio, vyro formos plačiapetę lėlę, iš smulkių detalių teturinčią spenelius. medžiaga nesvarbu, svarbu forma.
estetikos viršūnėje.
o jei mūsų guolį aplankytų tikroji forma, ar beformis molis, aš savo vyrą pasodinčiau šalia ir versčiau stebėti, ar palikčiau tuščiomis akimis žiūrėti į lubas?
jis visada stovėtų tarp manęs ir kažko, kaip mirusių vaikų karsteliai stovi tarp gyvų vaikų ir jų motinų.
šiaip ar taip, lekalai jau nupiešti

p.s. mergaitės iš Konarskio gatvės (dėl suprantamų priežasčių) gauna neabejotinai daugiau gėlių negu kitos

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “ramusis desperatiškumas. aš sau personažas”

  1.   chii rašo:

    ! - mano smegenys užimtos kitom mintim, kad susikaupčiau parašyti pagiriamąjį žodį šiam įrašui, tad apsiribosiu šauktuku, kuris reiškia, kad buvo gerai beskaitant, net neišreiškiant tą jausmą žodžiais.

  2.   tyla rašo:

    pasiilgau taves

  3.   drunk in love rašo:

    as irgi.

Rašyk komentarą